- užretėti
- 2 užretė́ti intr. 1. žr. 2 užrietėti: Užtvenksime kraują, ir surumbės ir užretės ronos A1885,4. O jisai žaizdą, kuri jau buvo užretė́jus, atversto DK143. 2. sukietėti: Ažuretėjęs SD1208. ║ prk. pasidaryti nejautriam, užkietėti: Ažuretėt nusidėjimuose AK90. Ant akmenų kietų puola ta sėkla, tasai žodis, tai yra ant širdžių ažuretėjusių piktybėj SPI343. Senas ir labai ažuretėjęs būdas yra tasai žmonių SPI75. \ retėti; įretėti; suretėti; užretėti
Dictionary of the Lithuanian Language.